Žaidimų forma, tarp šuniukų vyksta vados hierarchijos aiškinimasis. Gaujos lyderės – t. y. šuniukus pagimdžiusios kalytės, statusas nekvestionuojamas. Vienas kito pozicijas šuniukai aiškinasi tik tarp savęs. Tai jie daro bandydami vienas kitam demonstruoti dominuojantį elgesį. Fiziškai ir psichologiškai stipriausias šuniukas gauna maistingiausią, labiausiai mamos pieno pritvinkusį spenelį, o pajautęs, kad pieno atsargos jame mažėja, stumdydamas savo broliukus ir sesutes braunasi prie kito, pilnesnio mamos spenio. Tuo tarpu fiziškai silpnesniam, jo nustumtam broliukui ar sesutei lieka mažiau pieno  turintis mamos spenelis, nuo kurio ką tik pasitraukė lyderiaujantis brolis. Tad šitokiu, labai paprastu būdu – tiesiog išmėginę vienas kito jėgas, šuniukai išsiaiškina kuris iš jų vadoje yra stipriausias.   

Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog šiek tiek šuniukams ūgtelėjus dominuojančio šuniuko vietos neperims kitas, labiau sustiprėjęs šuniukas. Neretai tokia kova už būvį fiziologiškai silpniausią vados šuniuką užgrūdina ir šis tampa guviu, pilnateisiu nariu tiek savo vados gaujoje, tiek ir šeimoje.

Šuniukams sulaukus dviejų-trijų mėnesių, jiems ieškomi nauji namai. Nuoširdžiai patariu iš veisėjo šuniuką pasiimti ne anksčiau nei jam sukaks 12 savaičių. Suprantu, kad išsirinkus naująjį šeimos narį norisi jį pasiimti kuo greičiau, tačiau išlaukti tinkamiausio meto labai svarbu dėl keleto priežasčių: šuniuko imuniteto, socializacijos bei jo organizmo reakcijos į skiepus.

• Maždaug iki šešių savaičių amžiaus, šuniukų motinos pieno dėka jie aprūpinami visomis reikalingomis medžiagomis ir taip užtikrinamas vados šuniukų imunitetas. Na, o kai šiems sukanka šešios–aštuonios savaitės, šuniukai vakcinuojami pirmąja vakcina, o po kurio laiko (priklausomai nuo skiepo rūšies) – ir antrąja. Profesionalūs veisėjai paprastai būna linkę patys stebėti kaip į vakcinaciją reaguos jauno šuniuko organizmas, todėl inkubaciniu laikotarpiu šuniuko naujiesiems šeimininkams pasiimti nepataria.
• Maža to, išbūti gimtoje vadoje iki 12-kos savaičių šuniukams itin naudinga ir dėl dar vieno svarbaus aspekto – socializacijos. Būdami savo vadoje, drauge su savo broliais ir sesėmis, šuniukai turi galimybę žaisti bei aiškintis hierarchiją nepatirdami nemalonių pojūčių ir neįgydami psichologinių traumų, kurios dažnai nutinka kai šuniukai bandomi socializuoti su gerokai už save vyresniais ar didesnės svorio kategorijos šunimis. Plačiau apie tai skaitykite skyrelyje „Socializacija“.

Naujuose namuose, pagrindinius du šuniuko poreikius (t. y. maisto ir saugumo) jam turi užtikrinti naujieji šeimos nariai. Jei šuniukas patenka į šeimą, kur gyvena vyras, moteris ir vaikai, maisto poreikiams patenkinti, didžioji dauguma šuniukų, renkasi moterišką liniją. Nes meilė, švelnumas, mylavimai, lepinimas yra moters prigimtis, ir šuniukai tai instinktyviai jaučia. Na, o kaip gaujos, į kurią šuniukas pateko, lyderį, užtikrinantį saugumo jausmą gaujoje, šuniukai paprastai išsirenka vyrišką liniją. Taip yra todėl, kad vyro balso tembras, instinktyviai šuniukams skamba autoritetingiau. Tačiau tai nieku gyvu nereiškia, jog moteris negali tapti gaujos lydere šuniuko akyse. Atvejai, kuomet moteris tampa puikia gaujos vedle ganėtinai dažni. 

Na, o štai vaikus iki 12 metų amžiaus, naujojoje šeimoje apsigyvenęs šuniukas priima kaip savo sesutes ar broliukus, su kuriais reikia „kovoti“ dėl gaujos lyderio dėmesio ir maisto. Tokio amžiaus vaikams, ypatingai sudėtinga tapti gaujos lyderiu, tačiau praktikoje teko susidurti su 12 metų mergaite, kuri kuo puikiausiai valdė savo Berno Zenenhundo veislės šunį, sveriantį tris kartus daugiau nei ji pati, taigi išimčių visada būna. Tačiau tokios išimtys reikalauja išskirtinės traukos, supratimo, žinių, pastangų ir meilės gyvūnui.